2021 01 15 dailininkui, kaligrafui

Gediminui Pempei –100 metų

taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas, kurio aktyvus kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 7 dešimtmetyje, kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu. apie 270 didelio formato ranka rašytų ir dekoruotų sveikinimų iškiliems Lietuvos asmenims šiandien yra pasklidę Lietuvoje ir pasaulyje, kaligrafinis talentas nuosekliai atsiskleidžia visuose darbuose.

Petras Gediminas Pempė (1921–2008)

Gimė 1921 metais, Sausio 15 dieną, Alytaus apskrities, Jiezno valsčiaus,  Juodaviškių kaime

Jautriai ir originaliai įsijungė į atgimstančios Lietuvos naujų pašto ženklų sukūrimo procesus, nuolat dalyvaudavo konkursuose, sukūrė kelias dešimtis unikalių ženklų ir jų serijų. („Lietuvos medinės Bažnyčios“, „A.Gustaičiui-100“, „Raudonoji knyga. Stepinė gauruotoji bitė“ ir kiti)

Dailininkas sukūrė apie 100 ekslibrisų dailininkams, gydytojams, rašytojams, draugams, artimiesiems. Dažniausiai ekslibrisą sukurdavo kaip nuoširdžią padėką ir dovaną.

 

Ūkininkų Ievos (Klimavičiūtės) ir Petro Pempių šeimoje Petras Gediminas buvo pirmasis vaikas, (gyvenime visiems ir sau buvo tik Gediminas). Vėliau gimė sūnūs Algimantas,Vytautas ir duktė Elvyra. Visi vaikai turėjo gabumų menui, dailei. Tam matyt turėjo įtakos mama Ieva Pempienė, kuri buvo unikalių meninių sugebėjimų audėja. Gedimino brolis Algimantas, dailininkas savamokslis, daug metų dirbo Jiezne buitinių paslaugų kombinate dailininku. Sesuo Elvyra pripažinta ir žinoma liaudies meistrė –audėja, vėlykinių kiaušinių margintoja. Daug jos audinių –lovatiesių, juostų, vėlykinių margučių yra Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus fonduose ir ekspozicijoje, Rumšiškių Buities muziejuje, Prienų Krašto muziejuje.  Vienintelis brolis Vytautas nepasuko meno keliu, – tapo matematiku, matematikos mokytoju, daug metų skyręs dainai ir poezijos skaitymui.

1000

baigė Alytaus valstybinę gimnaziją

Mokydamasis gimnazijoje gyveno sunkiai, turėjo užsidirbti pragyvenimui,  nes tėvai nelabai galėjo padėti. Sudegė namas, reikėjo viską atstatyti, be to, Petras Pempė paliūdijo artimam giminaičiui vekselį malūno įrangai pirkti, tačiau giminaitis nuvažiavęs į Kauną, įkaušęs pakliuvo į laisvo elgesio mergelių “globą” ir buvo apvogtas. Skolas teko grąžinti Petrui Pempei….Taigi, Gediminas mokslo metų laikotarpiu mokė jaunesnius mokinius, o vasaromis dirbo medelyne, kartu su broliais ir seserimi padėdavo tėvams atlikti ūkio darbus.

1000

1938-39m. piešimo mokėsi pas dailininką V.Brazdžių.

1000

įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją Dotnuvoje.

Studijuodamas dirbo daug piešdamas ir braižydamas, taip užsidirbdamas pragyvenimui. Kaip braižytojas apiformindavo metraščius, piešė spalvotus botanikos ir fitopatologijos katedroms iliustracinius paveikslus.

1000

išklausęs akademijos kursą, Gediminas nelaikė baigiamojo egzamino, supratęs, kad veikla pagal specialybę jo nedomina.

Tais metais, vokiečių okupacinė valdžia uždarė akademiją. Jis įsidarbino Dotnuvoje, augalų apsaugos stoties fitopatologu, bet ir toliau piešė spalvotus paveikslus, plakatus, rengė spaudai įvairias iliustracijas.

1000

slapstėsi Dotnuvos rajone, pas pažįstamus žmones nuo sovietų okupacinės kariuomenės.

1000

atvyko į Kauną ir įsidarbino tik ką susikūrusioje Respublikinėje karantino inspekcijoje fitopatologo pareigose.

Kadangi inspekcijos uždavinys buvo įvairiais būdais propaguoti tam tikrus kovos būdus su augalų kenkėjais, Gediminas ir toliau dirbo braižytoju ir apipavidalintoju, braižydamas įvairias kartogramas, piešdamas spaudai skirtus karantino inspekcijos iliustracinius plakatus.

1945 m. birželio 23 d. Gediminas susituokė su Aldona Leonavičiūte. Susipažino juodu Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Vestuvės buvo itin kuklios, susituokti šv.Trejybės bažnyčioje jaunieji nuėjo pėsti, kartu su liudininkais Magda Bridžiūte ir Rimgaudu Leonavičium (beje tie patys liudininkai, Juos atlydėjo į bendro gyvenimo 60-mečio šventę)

Nuo 1947 m. G.Pempė pradėjo dirbti ir Kauno DDG „Dailės“ kombinate, dirbdamas pagal sutartį daugiausiai šriftinius darbus.

1000

Karantino inspekciją buvo iškelta į Vilnių, todėl Gediminas perėjo dirbti į “Dailės“ kombinatą nuolatiniam darbui dailininku- išpildytoju – šriftininku.

Šalia išpildomųjų darbų pradeda dirbti ir kūrybinį darbą. Tuo metu „Dailėje“ dirbo kartu su dailininkais V.Žvinakevičium, P.Slavinsku, P.Šileikiu, V.Kuprėnu, K.Martijanovu ir kitais.

1949 m. Birželio 3 d. Aldonai ir Petrui Gediminui gimė sūnus Kęstutis, o 1957 m. Spalio 25 d. duktė Margarita.

1000

bendradarbiauti su "Šviesos" ir "Minties" ledyklomis

Parengia apie 40 darbų, daugiausiai viršelių vadovėliams, parengia „Standartinio šrifto pratybų sąsiuvinį“.

1000

pradeda dalyvauti parodose.

Keletas pramoninės grafikos darbų 1960 m. buvo eksponuoti Kauno Čiurlionio dailės muziejuje

1961 m. pavasarį, Vilniuje pramoninės grafikos parodoje, 1962 m. Kauno „Dailės” kombinato jubiliejinėje dailininkų parodoje Gegužės mėnesį.

1960-1961 m. dalyvavo Pedagoginės literatūros leidyklos „Šviesa“ surengtose parodose –aptarimuose.

1000

dalyvauja respublikinėje taikomosios dekoratyvinės dailės parodoje Vilniuje

tais pačiais metais sukuria legendinį firminį ženklą “Šviesos“ leidyklos logotipą – žygiuojantį mokinuką su kuprine. Praėjus šešiasdešimčiai metų, skulptorius Tadas Vosylius sukuria beveik dviejų metrų aukščio skulptūrą – žingsniuojantį mokinuką su kuprine ant pečių, atkartojantį  garsujį logotipą. (skulptūra turėjo papuošti naująjį leidyklos pastatą Kaune.)

 

1000

taip pat 1967 m., 1969 m. dalyvavo Kauno dailininkų parodose pristatydamas ekslibrisus, meninio šrifto atspaudus, firminius ženklus, knygų iliustracijas ir viršelius.

Daug dirbo su Kauno m. savivaldybe (anksčiau Vykdomuoju komitetu), piešdamas sveikinimo adresus, diplomus, šventinius atvirukus, rašydamas Kauno m. garbės knygą, rengdamas vaizdinę medžiagą poezijos pavasariams Kaune ir t.t.

1000

kartu su dailininku V.Baniu, iliustruoja knygą “Matematika“ 1 klasei, kuri pripažinta Respublikinio spaudos komiteto kaip geriausia

knyga ir autoriai apdovanoti 1 laipsnio diplomu.

Atskirą vietą dailininko kūryboje užima knygų, skirtų Lietuvos gamtai, iliustracijos. 1984 m. G. Pempė iliustravo leidinį „Lietuvos žuvys“, kuris pelnė gražiausios „Mokslo“ leidyklos knygos titulą. Šiose iliustracijose pasireiškė dar vienas dailininko talentas – miniatiūriškai tiksliai atvaizduoti tikrovę. Mokslinį leidinį G. Pempė pakylėjo iki meninių aukštumų.

1000

1980-2008 metais Dailininkas parengė spaudai virš 350 knygų viršelių

dalyvaudamas respublikiniuose konkursuose ir laimėdamas juos, sukūrė kelias dešimtis Lietuvos pašto ženklų, apie 100 ekslibrisų dailininkams, gydytojams, draugams, giminaičiams. 

1000

1991-2008 m. buvo surengtos personalinės parodos Kaune ir Vilniuje, 1999 m. kartu su sūnumi.

Dailininkas nuolat dalyvaudavo įvairiose Kauno, respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Jo darbus matė Niujorke, Paryžiuje, Maskvoje, Taline ir kituose miestuose.

1900

išleista knyga „Gediminas Pempė. Nė dienos be brūkšnio"

1900

personalinė paroda surengta Kaune, M.K Čiurlionio muziejuje

2017 m.  paroda Prienų krašto muziejuje, Birštono Sakraliniame muziejuje, gimtajame Jiezno miestelyje, 2019 m. Alytaus Miesto muziejuje

G. Pempės kūrybinį palikimą dailininko šeima padovanojo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.